Text: Anubi. Ið Tuðtumos á Akmens Tylà.

Ugnis, tai mano akys
A?eA°A«lis, tai mano kA»nas.
TuA°tuma, tai mano sostas,
Vieta kur nA«ra jausmA?.
PasilikA¦s tik pergalA«s mostas
Nuaidi danguj jis griausmu.
Nesuprantami dA»mai styro aplink,
Jie styro iA° mano paties,
SavA¦s nejauA?iu, patá sunku apimt;
Nesulauksiu daugiau ateities,
Ratas sustojo ir stingsta stipryn.
Kaip A?emA« virsta A?vaigA?de,
AA° tik vienas matau, kaip einu tolyn,

Nes pats aA° sukA»riau save.
Kadaise buvau aA° A?mogus,
Kadaise buvau tik siela,
Likau dabar aA° ramus
Akmuo apsigaubA¦s tyla.