Text: Foje. Meilës Nebus Per Daug.

tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys
tai buvo velgi naktis be ma?iausios vilties
ir ?vaig?d?io
ir a? taip tro?kau matyti tamsoj kaip
?ik?nosparniai mato
man taip reikejo i?girsti balsus i?mintingo ?monio
tai buvo mano agonijoj virpaneios rankos
jos tro?ko liesti ta ?viesa kur sklido i? tavo akio
tai buvo niekad nepasiektas niekam ne?inomas krantas
tai buvo tukstaneiai ?od?io a tyla tik nei?tarto
tik niekada man meiles mebus per daug
ir ?tai dabar a? matau visus tuos kurie nekeneia melo
ir ?tai dabar jau galiu pasakyt kad tavim a? tikiu
ir tik ?iandien namuose kuriuose mes ilgai jau gyvenam

a? i? tikrojo ?inau ka daryti kad buto ?viesiau
ir tik ?iandien man pavyko atrast pasiklydusa prota
ir tik ?iandien a? pa?adinau vel u?migdytus jausmus
ir tik ?is momentas vienas vienintelis tam jis ir duotas
kad a? galeeiau pamir?ti kas buvo ir rasti kas bus
ir a? ?inau kad a? liksiu toks pat kaip ?iandiena ir vakar
ir a? ?inau jei mane kas pakeis tai vis tiek busiu a?
ir a? ?inau kad dar begales karto a? kilsiu su saule
nes dar tiek pat karto krentantis liftas ?emyn mane ne?
Linkejimai nuo Ryeio i? Ma?eikio!
oras@mazeikiai.omnitel.net